Tai pirmasis pomirtinio gyvenimo etapas: ugnies duobė veidmainiams ir netikintiesiems bei sodas tikintiesiems. Kapo bausmė už įvairius nepaklusnumo veiksmus, tokius kaip: deramas šlapimo neapsiprausimas, paskalų nešiojimas, kad pasklistų nesantaika tarp žmonių, tyčinis miegojimas privalomų maldų metu, Korano apleidimas, sanguliavimas ir svetimavimas, homoseksualumas, palūkanos ir lupikavimas, skolų nemokėjimas ir kitos nuodėmės. Išsigelbėjimas nuo kapo baisumės: geri darbai ir nuoširdžiai vardan Allaho, siekti Allaho prieglobsčio nuo Jo bausmės, recituojant sūrą Al-Mulk (67) ir kiti darbai. Nuo šios bausmės yra apsaugoti ir jos nepatirs kankiniai, mirusieji atlikdami saugojimo prievolę, mirusieji penktadienį (džumuʻah), mirusiosios gimdant ir kiti.

Tai didžiulis ragas, į kurį pūs angelas Israafyl, laukiantis įsakymo. Pirmasis pūtimas vadinamas Sukrečiančiu Papūtimu. Allahas sako: „Ir tą dieną, kai ims pūsti į Ragą ir išsigąs tie, kurie padangėse, ir tie, kas žemėje, išskyrus tuos, kurių panorės Allahas, ir visi ateis pas jį nusižeminę.“ (Koranas, sūra „Skruzdės“, 27:87) ir viskas bus sunaikinta. Tuomet, po keturiasdešimt metų bus papūsta vėl, Prikėlimo Papūtimas, kaip Allahas pasakė: „Paskui papūs antrąsyk, ir štai – jie stovi ir žvelgia.“ (Koranas, sūra „Minios“, 39:68).

Allahas nuleis lietų ir kūnai išdygs (iš uodegikaulio), ir jie bus nauja kūrinija, kuri niekada nemirs. Jie bus prikelti neapipjaustyti ir nuogi. Jie galės matyti angelus ir džinus ir jie bus prikelti pagal savo darbus.

Allahas surinks visus kūrinius atsiskaitymui. Jie bus šokiruoti, apstulbę, tarsi apsvaigę žmonės, didingą dieną, kurios ilgumas bus penkiasdešimt tūkstančių metų. Jų laikas žemėje atrodys jiems ne ilgesnis nei valanda. Saulė prisiartins per vieną mylią ir kiekvienas prakaituos pagal savo darbus. Tironai ir jais sekę silpnieji susiginčys. Kiekvienas netikintysis ginčysis su savo kompanionu velniu, Šėtonu, ir net su savo paties galūnėmis ir visi keiks vieni kitus. Neteisingieji nusidėjėliai kandžios sau rankas (iš savigraužos). Pragaro Ugnis bus pritempta prie jų per 70 tūkstančių skląsčių, kiekvieną skląsti laikant 70 tūkstančių angelų. Kai netikintieji pamatys Pragaro Ugnį, jie trokš, kad galėtų išsipirkti nuo bausmės ar kad būtų paversti dulkėmis (kad išvengtų laukiančių kankinimų). Nepaklusę (iš tikinčiųjų) bus nubausti. Pavyzdžiui, atsisakiusįjį mokėti privalomąją labdarą (zakiatą), pinigai, kuriuos atsisakė mokėti, degins jį kaip geležiniai strypai. Pasipūtėlis bus prikeltas kaip skruzdėlė (kad būtų sutryptas). Bus atskleistas klastingas išdavikas, grobstytojas ir plėšikas. Vagis ateis su tuo, ką pavogė (kad visi pamatytų). Trumpai tariant, visi slapti dalykai bus aiškiai parodyti. Teisingųjų ši diena neišgąsdins ir praeis kaip jų ẓuhr maldos atlikimas.

Yra specialus užtarimas, kurio sieks Pranašas Muchammedas ﷺ visiems kūriniams, kai jis prašys pašalinti šį didelį vargą nuo visų žmonių ir pradėti atsiskaitymą. Bus ir kitokių užtarimo formų, kurių sieks kiti kūriniai, tokios kaip pranašų siekimas, kad tikintieji būtų išimti iš Pragaro Ugnies ir pakeltas jų lygis Rojuje.

Žmonės bus pristatyti priešais savo Viešpatį grupėmis, kad visi pamatytų jų darbus ir būtų apklausti. Jų taip pat bus paklausta apie jų gyvenimus, jaunystę, turtą, žinias ir atsakomybes, gautas palaimas, jų gebėjimą matyti, klausyti ir mąstyti (kaip kiekvienas buvo panaudotas ir išleistas). Netikintieji ir veidmainiai atsiskaitinės visos kūrinijos akivaizdoje, kad būtų papeikti ir kad būtų įrodyta jų kaltė, o žmonės, žemė, dienos, naktys, turtas, angelai ir jų pačių galūnės liudys prieš juos. Jie pripažins savo nuodėmes ir patvirtins jas. Kiekvienam tikinčiajam bus suteikta privatus laikas, kurio metu jie pripažins Allahui savo nuodėmes tol, kol jau manys, kad bus sunaikinti, bet jiems bus pasakyta: „Aš paslėpiau jas žemėje ir atleisiu jas jums šiandien.“ Pirmieji žmonės, pakviesti atsiskaitymui, bus Muchammedo ﷺ pasekėjai. Pirmieji garbinimo veiksmai, už kuriuos bus atsiskaitoma, bus privalomosios maldos. Pirmieji išspręsti ginčai bus tie, kuriuose buvo pralietas kraujas

Tuomet bus išdalinti ritinėliai, kuriuose įrašyti kiekvieno žmogaus darbai. Tai bus įrašai „kuriuose nebus palikta nė vieno didelio ar mažo darbo nesuskaičiuoto“ (Koranas, sūra „Ola“, 18:49). Tikinčiajam jo įrašai bus paduoti į dešinę ranką, o netikinčiajam ir veidmainiui į kairę ranką ir iš už jų nugaros.

Darbai bus pasverti ant svarstyklių, kad už kiekvieną būtų tinkamai atlyginta. Šios svarstyklės yra realus matavimo prietaisas su dviejomis svirtimis, kur nuoširdžiai vardan Allaho atlikti darbai, atitinkantys islamo įstatymus, bus padaryti sunkiais. Kai kurie iš darbų, kuriems bus suteiktas dar didesnis svoris, yra žodžių liaa ilaaha illiaal-lah (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Allahą) sakymas, geras charakteris, Allaho (subchaanahu ua taʻaalaa) prisiminimas, toks kaip sakymas: al-chamdu lilliaah (visas garbinimas Allahui), subchaanal-laahi ua bichamdih (šlovė Allahui ir visas garbinimas Jam) ir subchaanal-laahil-ʻazym (šlovė Allahui, Didingajam). Allahas atiduos bei paims kai kurių žmonių gerus ir blogus darbus kitiems, už blogį, kurį padarė savo gyvenime.

Tuomet tikintieji ateis prie skysčio rezervuaro. Kas iš jo atsigers, daugiau niekada nebejaus troškulio. Kiekvienam pranašui yra specialus rezervuaras ir didžiausias yra Pranašo Muchammedo ﷺ. Jo vanduo baltesnis už pieną, saldesnis už medų ir kvapnesnis už muskusą. Jo indai yra iš aukso ir sidabro, kurių skaičius prilygsta žvaigždžių skaičiui; jo ilgis yra kaip atstumas nuo Aila Jordanijoje iki Adeno Jemene. Šio rezervuaro vanduo trykšta iš Rojaus upės, vadinamos Al-Kauṣar.

Surinkimo Dienos pabaigoje netikintieji seks paskui savo dievybes ir stabus, kuriuos garbindavo. Jie nuves savo pasekėjus į Ugnį grupėmis kaip avių bandas arba pėsčiomis, arba jie bus tempiami veidais žemyn. Tuomet tik tikintieji ir veidmainiai (apsimetę tikinčiaisiais) bus palikti laukti ir Allahas prisiartins prie jų, ir pasakys: „Ko jūs laukiate?“ Jie atsakys: „Mes laukiame savo Viešpaties.“ Jis parodys jiems Save, atskleisdamas jiems Savo Blauzdą (Al-Saak – pažadėtąjį ženklą), po ko jie visi suklups kniūbsčiomis, išskyrus veidmainius, kaip Allahas pasakė apie juos: „tądien apsinuogins Blauzda, (žmonės nuogi būdami eis į Paskutinį Teismą) ir bus pašaukti nusilenkti, o neįstengs to padaryti.“ (Koranas, sūra „Rašomoji Nendrė“, 68:42). Tuomet jie paseks Juo ir bus pastatytas Tiltas (siraat) (virš Pragaro Ugnies), ir Allahas duos tikintiesiems jų šviesas, ir aptemdys veidmainių šviesas.

Tai tiltas, nusidriekęs virš Pragaro, kurį privalo pereiti tikintieji, kad pasiektų Rojų. Pranašas ﷺ apibūdino jį kaip: „tą, kuris suglumina ir priverčia pamesti žingsnius ir kelią. Ant jo yra gnybtai ir kabliai, tarsi Sa‘daan medžio spygliai...Jis siauresnis už plauką ir aštresnis už kardo ašmenis...“ [1] Tikintiesiems bus suteikta jų šviesa pagal atliktus darbus, didžiausia bus sulig kalnu, o mažiausia sulig piršto galiuku. Tai apšvies jų kelią ir jie pereis Tiltą pagal savo darbus. Tikintieji pereis greitai sulig akies mirksniu, žaibo blyksniu, vėjo, paukščio, žirgo greičiu arba kaip jojikai (eidami ir šliauždami). „Kai kurie pasieks saugiai, kai kurie – apdraskyti spyglių, o kiti bus nutempti į Ugnį.“ [2] Veidmainiai neturės jokios šviesos. Jie apsisuks, bet tarp jų ir tikinčiųjų iškils siena. Net jei jie ir trokš saugiai pereiti tiltą, jie įkris į Ugnį.

Netikintieji, veidmainiai ir kai kurie nepaklusnūs tikintieji įžengs į Pragarą. Iš kiekvieno tūkstančio 999 keliaus į Pragarą. Jis turi septynis vartus. Pragaro karštis septyniasdešimt kartų karštesnis už karščiausią šio pasaulio ugnį. Netikinčiojo kūnas bus padidintas, kad jis labiau pajustų kančią: atstumas tarp jo pečių bus kaip trijų dienų kelionė, o jo krūminio danties dydis bus sulig Uchud kalnu. Jo oda bus padaryta stora ir po visiško nudegimo nuolatos bus pakeičiama nauja oda, kad būtų padidintas rūsčios bausmės skausmas. Jų gėrimas bus skrandžius plikinantis verdantis vanduo. Jų maistas, be kraujuojančių žaizdų ir Pragaro gyventojų pūlių, bus zakkūm, perdėtai kartus. Mažiausiai nubaustam iš jų bus padėtos dvi degančios anglys ant padų ir nuo to užvirs jo smegenys. Pragare jų odos nudegs ir bus tirpimas, plėšymas, tempimas ir grandinių bei užraktų naudojimas. Į žemiausią jo gelmę kūnui nukristi užtrunka septyniasdešimt metų. Pragaro kuras yra netikintieji ir akmenys (stabai), jo vėjas yra nuodai, jo pavėsis yra smarkus karštis ir jo drabužiai yra ugnis. Jis viską sunaikins ir nieko nepaliks. Jis mauros ir vaitos, groteskiškai degindamas viršutines odas, pasiekdamas kaulus ir minčių gilumas.

Pranašas ﷺ pasakė: „Tikintieji galiausiai bus išgelbėti nuo Pragaro Ugnies ir ateis ties riba (kantarah) tarp Rojaus ir Pragaro. Čia jie atlygins vieni kitiems už neteisybę ir nusikaltimus, kuriais nusižengė vieni kitiems šiame pasaulyje. Tuomet, kai jie apsivalys, bus įleisti į Rojų. Prisiekiu Tuo, Kurio Rankoje yra Muchammedo siela, kiekvienas iš jūsų žinosite savo buveinę Rojuje geriau nei savo gyvenamąją vietą šiame pasaulyje.“

Rojus yra galutinė tikinčiųjų buveinė. Jo plytos yra iš aukso ir sidabro, o jo cementas iš muskuso. Jo akmenukai yra perlai, o dulkės – šafranas. Jis turi aštuonis vartus ir kiekvieni atsiveria sulig trijų dienų kelionės platumu, ir net tada jie bus užgrūsti pro juos einančiaisiais. Jis turi šimtą lygių, tarp kiekvieno lygio ir kito – kaip tarp dangaus ir žemės. Al-Firdaus yra aukščiausias lygis ir iš jo trykšta Rojaus upės. Rojaus stogas yra Allaho, Gailestingiausio, Prielankiausio, Sostas. Jo upės yra iš medaus, pieno, vyno ir vandens, trykštančios be vagų, ir tikintieji galės nukreipti jas, kaip tik nori. Rojaus vaisiai yra amžini, arti ir lengvai pasiekiami. Jame yra išdrožtų perlų palapinės, kurių kiekvienos plotis šešiasdešimt mylių, ir tikintieji turės žmonas kiekviename kampelyje. Vyrai bus pilnai suaugę, bet jaunatviški, be barzdų. Jų jaunystė niekada nedings ir drabužiai niekada nenusidėvės. Jie nesišlapins, nesituštins ir neturės jokių iš kūno išeinančių nešvarumų. Jų šukos bus iš aukso, o prakaitas kvepės muskusu. Rojaus moterys – visos gražios nekaltos mergelės, panašaus amžiaus su savo kompanionais. Pirmasis į Rojų įžengs Muchammedas ﷺ ir tuomet kiti pranašai. Žemiausias iš Rojaus gyventojų panorės ir jam bus suteikta tai, ko jis trokšta, dešimteriopai. Jų tarnai yra amžini jaunuoliai, kaip brangūs perlai. Išties, didžiausia Rojaus palaima bus jų Viešpaties Allaho pamatymas ir Allaho Malonė jiems, ir jų amžina buveinė Rojuje.