Šių metų kovo 23 d. oficialiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Facebook puslapyje (Nuoroda: Lietuvos Gyventojų ir Rezistencijos tyrimo centras) buvo publikuotas “Lietuvos totorių bendruomenių atsakas dėl neatitinkančios tikrovės informacijos viešoje erdvėje”. Pasirašiusieji yra šie asmenys:

Manome, kad šis Totorių bendruomenių atsakas yra platinamas per vyriausybinę instituciją su tikslu prisiimti rekonstruotos, sutvarkytos Kauno mečetės nuopelnus sau ir sumenkinti Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės, kaip juridinio asmens, dalykinę reputaciją.

Todėl, Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba – Muftiatas, kuri atstovauja ir reprezentuoja Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės viešuosius interesus Lietuvoje ir užsienyje gali drąsiai ir agrumentuotai paneigti bet kokią  skleidžiama informaciją paminėta šiame atsake. 

Tad dėl skleidžiamų mielagėnų šiame pranešime, LMRBT-Muftiatas atsako į šiuos Totorių bendruomenės pateiktus teiginius.

Totorių bendruomenės teiginys:

Po Antrojo pasaulinio karo mečetė buvo nacionalizuota (1941 m.) ir uždaryta (1947 m.). Mečetė neteko vidaus dekoro. Per daugiau nei 40  metų maldos namus bandyta pritaikyti įvairiom visuomenės reikmėms. Atgimimo laikotarpiu, 1990 metai, Kauno miesto taryba priėmė sprendimą suremontuoti patalpas ir mečetę grąžinti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei (Pridedamas Perdavimo aktas). 1991 metais surengtos pirmosios pamaldos - atšventinimo apeigos. Mečetė iki šiol stovi Kaune, ji niekur nedingo. O šiandieniniai totoriai vėl grįžta prie savo dvasinės kultūros ištakų – Islamo religijos, lankosi apeigose. Bendruomenėje lankosi apie 500 narių.

Totorių bendruomenės teiginys: 

Tarpukarinės Lietuvos Respublikos sostinėje Kaune, minit 500-ąsias Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio - Vytauto Didžiojo mirties metines (1930-09-11), tuometinės valdžios sprendimu ir atsižvelgiant į Kauno musulmonų draugijos (dabar Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės) iniciatyvą (pirmininkas Ch. Janušauskas , imamas – A. Chaleckas, muedzinas – Dovyd Ambajevas) – buvo nuspręsta pastatyti vienintelę mūrinę mečetę Kauno laikinojoje sostinėje vietoje senosios medinės mečetės. (Projektas patvirtintas Vidaus reikalų ministerijos vyr. inspektoriaus Antano Macijausko). Mečetė buvo pastatyta valstybės ir visuomenės suaukotomis lėšomis kaip padėka totoriams kurių tikėjimas yra islamas, už indėlį į Lietuvos valstybingumo saugojimą senovėje ir tuometinėje Lietuvoje. Tai pačiais metais, Lietuva ir Turkija užmezgė diplomatinius santykius. 

Totorių bendruomenės teiginys: 

Bendruomenė siekdama savo tikslų vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais bei šiais įstatais. Pagal galiojančius Bendruomenės įstatus, kurie yra pasirašyti buvusio Kauno mečetės pirmininko ir dvasininko Romo Jakubausko, niekur nėra pažymėta, kad Bendruomenės pirmininku negali būti ES pilietis gyvenantis Lietuvoje, o kaip tik Bendruomenės aktyvusis narys yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, arba užsienietis, turintis nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje ir joje nuolat gyvenantis, arba asmuo be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenantis Lietuvoje, kurių faktinė gyvenamoji vieta yra Kauno mieste arba Kauno rajone, geros reputacijos musulmonas. Taip pat Bendruomenės įstatuose nėra minima apie išskirtines sąlygas priklausyti Lietuvos totorių bendruomenei. Bendruomenės įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. 

Totorių bendruomenės teiginys:

1847 m. kartu su visu Naujamiesčiu pagal patvirtintą Kauno plėtros planą buvo įsteigtos Kauno senosios kapinės, kuriose proporcingai pagal to meto gyventojų etninę ir religinę priklausomybę buvo suskirstyti atitinkami sklypai: katalikų bažnyčiai, liuteronams, stačiatikių bažnyčiai ir musulmonams (anksčiau vadinamų magometais). Šiai religinei konfesijai buvo skirtas apytiksliai vienas hektaras sklypo. Sklypai buvo skirti įvairių religinių konfesijų bendruomenės narių laidojimui, bet nebuvo draudžiama statyti mokyklų, maldos namų ir kt. Vietinis totorių kilmės kaunietis Aleksandras Iljasevičius, žinomos “Turkiškos kepyklos” Kaune savininkas, tarpininkaudamas su vietine valdžia, gavo leidimą statyti naujus Dievo namus – mečete - paskirtoje teritorijoje. 1906 metais, jis pastatė jo mirusių tėvų atminimui, kurie buvo palaidoti kapinėse (miziare), medinę mečetę (10x8 m² dydžio). Taip pat netoli mečetės buvo pastatytas medinis pastatas, kuris buvo paskirstytas į imamo namus ir mokyklėlę (medrasą). Visa teritorija buvo prižiūrima bei aprūpinta gražiu sodu. O kapinėse buvo laidojami vietinės totorių musulmonų bendruomenės nariai. Šios bendruomenės narių buvo apie 120. Yra žinoma, jog netoli totorių musulmonų kapinių buvo palaidoti apie šimtas turkų kareivių, kurie mirė nelaisvėje Kaune per Rusijos – Osmanų karą 1877 – 1878 metais. 

Totorių bendruomenės teiginys: 

Visoms Lietuvoje esančioms mečetėms yra suteiktas valstybės paveldo statusas. Jų tvarkybą stropiai prižiūri Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos ekspertai. Visai neseniai (2019 m. lapkričio 11 d.) Kaune įvyko KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis, kuriame buvo nustatinėjamos vertingosios mečetės savybės. Toks posėdis buvo reikalingas tam, kad ateityje būtų galima spręsti kompleksiškai visus klausimus, susijusius su mečete ir jos istorine 0,8405 ha teritorija. Tuo pačiu metu buvo nuspręsta mečetei, kaip valstybinei vertybei, suteikti pavadinimą, kurio ji iki šiol neturėjo nuo pat pastatymo laikų. Ilgą laiką mečetei buvo „kabinami“ įvairūs pavadinimai, ir kėlė sąmyšį visuomenėje. Remiantis istoriniais šaltiniais, Lietuvoje esančios mečetės visada buvo vadinamos pagal vietovės pavadinimą (Raižių mečetė, Vilniaus mečetė, Vinkšnupių mečetė ir pan.). Šie mečečių pavadinimai (pagal vietoves) yra išlikę iki šiol, yra vartojami ir gyvų žmonių lūpose.  2019 m. lapkričio 12 d. KPD NKP vertinimo taryba patikslino vertingąsias savybes, nustatė nacionalinį reikšmingumo lygmenį ir apibrėžė teritorijos ribas (Nuoroda: https://kvr.kpd.lt/). Dabar oficialus mečetės pavadinimas yra „Kauno mečetė“ (u.k. 1151).

Totorių bendruomenės teiginys: 

Šis Vytauto Didžiojo bareljefas galimai kabėjo iki 2007 metų. O pirmininkaujant dvasininkui Romui Jakubauskui kartu bendradarbiaujant su Adu Jakubausku galimai šis bareljefas dingo vykstant mečetės remonto darbams. Nes nėra žinoma ar atlikti darbai buvo prižiūrimi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, nes  Kauno musulmonų bendruomenės archyvuose nėra rasta jokia projektinė dokumentacija dėl šių atliktų darbų, taip pat nėra jokios informacijos kaip ir kokie buvo atliekami darbai ir kokiai bendruomenei ar organizacijai buvo skirta ši finansinė parama remonto išlaidoms padengti.  Yra tik žinoma, kad skirtas finansavimas Vyriausybės nutarimu (2007-03-28 LRV nutarimas Nr. 305).

Totorių bendruomenės teiginys:

2018–2019 metais buvo atliktas visos Kauno mečetės išorės, vidaus ir aplinkos kapitalinis remontas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos kartu su Turkijos vyriausybine institucija TIKA. (Norisi priminti, kad dar 1930 m. rugsėjo 17 d. Maskvoje pasirašyta Draugingumo sutartis teisiškai grindžia Turkijos ir Lietuvos santykius. Šią sutartį, pagal kurią tarp dviejų šalių užmegzti diplomatiniai santykiai, 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašė Turkijos Ambasadorius Maskvai Hüseyin Ragıp (Baydur) ir Lietuvos Nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Maskvai Jurgis Baltrušaitis. Kitais metais sutartį ratifikavo Turkijos Prezidentas Mustafa Kemal Atatürk ir Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Dėl atliktų darbų rezultatų ar pastabų prašome kreiptis į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos Kauno skyrių. Apie Vytauto Didžiojo bareljefą jau atsakyta. 

Tai kas paminėta aukščiau, dar kartą įvardina piktybiškus ir nesąžiningus šių Totorių bendruomenės siekius ir ydingas praktikas bei metodus, kuriuos savo veikloje naudoja ponas Adas Jakubauskas.

O tokie pasisakymai ir pasidalinti pranešimai viešoje erdvėje dar kartą įrodo, kaip Adas Jakubauskas vis tik kiršina ir skaldo musulmonų bendruomenę Lietuvoje. 

Tokiais savo menkinančiais pareiškimais ir apie pilietybę ir, kad užsienio pilietis vadovauja bendruomenei, parodo, kad ponas Adas Jakubauskas nėra šiuolaikiškas, inovatyvus, neatstoja tų vertybių, kurias šių dienų demokratinė visuomenė puoselėja ir vadovaujasi.

Tokie teiginiai yra skaudūs, neteisingi, žeidžia Lietuvos musulmonų bendruomenę ir iškraipo tikrą jos istoriją.

Šiame Totorių bendruomenių pranešime mes įžvelgiame: šmeižtą (BK 154 str. 1 d.), asmens garbės ir orumo pažeidimą (CK  2.24 str.) ir diskriminavimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės (BK 169 str. 1 d.) 

Atsižvelgiant į visumą, LMRBT-Muftiatas yra pasiruošęs apginti savo narės Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės vadovybės dalykinę reputaciją LR Teismuose ir prašyti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba – Muftiato

Muftijus Aleksandras Beganskas